„Ne pinigai vienija šeimą“: „Mantinga Group“ vadovas Mantas Agentas apie šeimos verslo tęstinumą

Šeimos verslo perdavimas kitai kartai – kur kas daugiau nei akcijų ar vadovavimo atsakomybių perleidimas. Kad verslas sėkmingai gyvuotų ir po jo kūrėjų pasitraukimo, šeimai reikia susitarti dėl bendrų vertybių, išmokti atvirai kalbėtis apie ateitį ir pasirengti dalytis atsakomybe. 

„Ne pinigai vienija šeimą. Jei vienija tik pinigai, susipykti yra tik laiko klausimas“, – sako „Mantinga Group“ vadovas Mantas Agentas, atstovaujantis antrajai šeimos verslo kartai. 

Pokalbyje su INVL Šeimos biuro vadove Asta Jovaišiene jis dalijasi savo šeimos patirtimi kuriant šeimos konstituciją, derinant bendras vertybes su teisiniais susitarimais ir ruošiantis perduoti atsakomybę jaunesniajai kartai. Ši patirtis atskleidžia, kodėl šeimos verslo tęstinumo planavimas turėtų prasidėti gerokai anksčiau, nei iškyla būtinybė priimti konkrečius sprendimus dėl turto ar vadovavimo. 

Straipsnis parengtas pagal pokalbį INVL Šeimos biuro tinklalaidžių cikle apie šeimos turto tęstinumą. Visą pokalbį galima žiūrėti INVL Šeimos biuro „YouTube“ kanale. 

300 vertybių, iš kurių liko penkios 

Agentų šeimoje mintis perduoti verslą ateities kartoms gyvavo nuo pat jo įkūrimo. Tačiau ilgą laiką tai buvo veikiau siekis nei konkretus planas. 

Lūžis įvyko per kelionę po Švediją. Vieno pokalbio metu Mantas iš bičiulio sužinojo apie šeimos konstituciją – dokumentą, kuriame šeimos nariai susitaria dėl bendrų vertybių, tikslų ir verslo valdymo principų. 

Ši idėja paskatino Agentų šeimą pradėti savo susitarimų procesą. Pirmasis žingsnis buvo netikėtas: vietoj diskusijų apie turtą ar akcijas Mantas kiekvienam šeimos nariui pateikė 300 vertybių sąrašą ir paprašė išrinkti dešimt, geriausiai apibūdinančių jų šeimą. Palyginus atsakymus, išryškėjo penkios visiems bendros vertybės. 

Būtent jos tapo atspirties tašku atsakant į esminį klausimą: kodėl šeima apskritai nori išsaugoti verslą ateities kartoms? 

„Ne pinigai vienija šeimą. Jei vienija tik pinigai, susipykti yra tik laiko klausimas“, – įsitikinęs M. Agentas. 

Šeimos susitarimams reikia ir bendrų vertybių, ir teisinių sprendimų 

Pirmąją šeimos konstitucijos versiją Agentai rengė maždaug dvejus metus. Tačiau, pasak Manto, didžiausia šio proceso vertė buvo ne pats dokumentas, o pokalbiai, kuriems įprastai pritrūksta tinkamos progos. 

„Per Kalėdas tėčio neklausi, kam jis paliks turtą“, – pastebi jis. 

Šeimos konstitucijos rengimas leido pirmosios ir antrosios kartos atstovams atvirai aptarti jautrius klausimus, išgirsti vieniems kitus ir kartu priimti sprendimus. Mat susitarimas, kurį parengia vienas žmogus, o kiti tik pasirašo, vargu ar užtikrins ilgalaikį šeimos vieningumą. 

Pokalbį vedusi INVL Šeimos biuro vadovė Asta Jovaišienė taip pat pabrėžia, kad net ir kruopščiai parengti teisiniai dokumentai nebus pakankami, jeigu šeimos nariai neturės bendro vertybinio pagrindo. 

Kita vertus, vien žodinio ar moralinio susitarimo neužtenka. Todėl Agentai dar dvejus–trejus metus skyrė tam, kad šeimos konstitucijoje numatytus principus įtvirtintų akcininkų sutartyse, įstatuose, testamentuose ir kituose teisiniuose dokumentuose. 

Kai vaikai tampa šeimos verslo partneriais 

Dar vienas svarbus iššūkis, apie kurį kalba M. Agentas, – gebėjimas jaunesniąją kartą priimti ne kaip nurodymų vykdytojus, o kaip lygiaverčius partnerius. 

„Dažnai matau klaidą: tėvai kaltina kitą kartą, kad ji neįsitraukia ir nenori dirbti versle. Bet kai paklausi, kas priima sprendimus, paaiškėja, kad tik jie patys.“ 

Pasak Manto, sėkmingai kartų kaitai būtinas abipusis pasirengimas: vaikai turi norėti ir gebėti prisiimti atsakomybę, o tėvai – būti pasiruošę ją perduoti. Ir būtent pastarasis žingsnis neretai būna sunkiausias. 

„Einančiai kartai atiduoti labai sunku. Tai vienas sunkiausių sprendimų karjeroje: visą laiką buvai „number one“, o dabar tampi „number two“.“ 

Todėl atsakomybės perdavimas neturėtų įvykti per vieną dieną. Jaunesniajai kartai svarbu suteikti galimybę savarankiškai priimti sprendimus, klysti ir mokytis, o vyresniajai – atrasti naują vaidmenį šeimos versle. 

Agentų šeima jau galvoja ir apie trečiosios kartos įtraukimą. Jaunesnieji šeimos nariai savanoriauja šeimos labdaros fondo veiklose, susipažįsta su bendromis vertybėmis, o ateityje galės stebėti ir fondo valdybos darbą. Nors dirbti šeimos versle jie neprivalės, siekiama, kad kiekvienas suprastų su būsima akcininko atsakomybe susijusius įsipareigojimus. 

„Tu gavai privilegiją gyventi geriau, bet kartu su ja gavai ir atsakomybę. Nuo jos nepabėgsi“, – sako Mantas. 

Nuo ko pradėti šeimoms, kurios apie įpėdinystę dar nekalba? 

Astos Jovaišienės teigimu, pirmasis žingsnis neturėtų būti skubėjimas rengti dokumentus. Kur kas svarbiau sukurti erdvę atviram, struktūruotam pokalbiui, kuriame dalyvautų visos suinteresuotos kartos. 

Šeimai pirmiausia verta susitarti dėl bendrų vertybių, ilgalaikio tikslo ir ateities vizijos. Tik tuomet pereiti prie konkrečių turto valdymo, atsakomybių paskirstymo bei teisinių sprendimų. Ne mažiau svarbu iš anksto numatyti, kaip bus laikomasi susitarimų ir kada jie galės būti peržiūrimi. 

Agentų šeimos patirtis rodo, kad įpėdinystės planavimas nėra vien klausimas, kam atiteks verslas. Ne mažiau svarbu, kokius tarpusavio santykius, vertybes ir atsakomybės supratimą šeima perduos kartu su juo. 

Visą interviu su Mantu Agentu žiūrėkite INVL Šeimos biuro „YouTube“ kanale. Ten rasite ir pokalbius su kitais šeimos verslų atstovais.